Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
2 5
13
14 15 17 19
21 23 24 26
29 30 31 3

 

Bendros lyderio ugdymo metodologijos paieškos NATO valstybėse

2004.09.28

Rugsėjo 22-23 dienomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko NATO mokslinis seminaras "Nacionaliniai karinės lyderystės modeliai: bendrosios metodologijos link", kuriame buvo aptariama, kaip įgyvendinama NATO programa "Mokslas – saugumui". Šį seminarą surengė fondas "Švietimas – Lietuvos laisvei", bendradarbiaudamas su Didžiosios Britanijos Vadovavimo įgūdžių ugdymo centru.

Į seminarą susirinko pagrindinių NATO vadovavimo įgūdžių tyrimo centrų vadovai, lyderiavimo problematiką tiriantys mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovakijos, Albanijos.

Seminare nagrinėtos temos yra aktualios ir Lietuvos nacionalinės gynybos sistemos atnaujinimo procesui, kadangi visos 26 NATO narės turi gebėti nedelsdamos reaguoti ir būti iš anksto pasirengusios XXI a iššūkiams.

Kaip įžanginėje kalboje pažymėjo krašto apsaugos ministerijos sekretorius dr. Povilas Malakauskas, šiandienos kariniams lyderiams, kaip niekada anksčiau, keliami labai aukšti reikalavimai. Irake ir Afganistane tarnaujantys karininkai susiduria su priešiška aplinka, neretai patiria didelį vidaus ir tarptautinį spaudimą.

Jungtinių operacijų sėkmė priklauso ir nuo ginkluotės bei technikos suderinimo ar standartizavimo, bet daugiausia – nuo karių mąstymo suderinamumo. Visi jungtinių pajėgų kariai, ypač jų vadai, turi mokėti bendrauti viena kalba, o ir žodžių reikšmė turi būti vienodai suvokiama. Be to, Aljanso viduje būtinas ir karinės kultūros suderinamumas.

Pasak ministerijos sekretoriaus, būtina kurti bendrą būsimųjų karinių lyderių rengimo metodiką, kadangi visos NATO operacijos vykdomos daugiakultūrėje erdvėje. Norint sėkmingai atlikti šias operacijas, reikia suderinti NATO pajėgų veiksmus, bet svarbiausia – suderinti (bet ne suvienodinti) mąstymo būdą.

"Lietuvos nacionalinėje gynybos sistemoje taip pat turi būti atsižvelgiama į pokyčius, vykstančius NATO. Visų pirma derėtų siekti atitinkamo suderinamumo tarp civilių ir karinių lyderių šalies viduje. Mes negalėsime pareikalauti iš savo karinių pajėgų veiksmų darnos tol, kol mūsų civiliai ir kariniai lyderiai neveiks kaip vientisas iš atskirų dalių sudarytas kūnas", – sakė dr. P. Malakauskas.

Pirmąją seminaro dieną įvadinį pranešimą skaitė JAV kariuomenės tyrimo instituto Vadovavimo įgūdžių ugdymo padalinio (Leader Development Research Unit, US Army Research Institute) vadovas dr. Stenas Halpinas (Stan Halpin). Prelegentas pateikė nacionalinių karinių vadovavimo modelių apibrėžimus, aptarė jų galimą naudą ir jų taikymo NATO šalyse galimybes.

Didžiosios Britanijos Vadovavimo įgūdžių ugdymo centro (Leadership Defence Center) direktoriaus pavaduotojas plk. Brajenas Vatersas (Bryan Watters) pateikė auditorijai šiuolaikinį vadovavimo modelį ir drauge su seminaro dalyviais aptarė jo stipriąsias bei silpnąsias puses bei taikymo galimybes.

Vokietijos atstovas Astono universiteto organizacinės ir socialinės psichologijos profesorius Feliksas Brodbekas (Felix Brodbeck) savo pranešime iškėlė problemas, kylančias vadovaujant skirtingų kultūrų grupėms, komentavo tarpkultūrinius skirtumus, jų įtaką vadovavimui.

Vadovavimas grupei, kurios nariai priklauso kitai kultūrai arba atstovauja keletui kultūrų, yra nelengvas uždavinys kariui, tarnaujančiam tarptautinėse misijose. Prieštaravimai tarp vadovaujančiųjų ir vadovaujamųjų yra neišvengiami ne tik dėl kultūrinių skirtumų, bet ir dėl politinių motyvų.

Antrąją seminaro dieną buvo analizuojama bendra mokslinių tyrimų metodologija, aptarta, kokių principų ir standartų reikėtų laikytis pritaikant tyrimo darbus nacionaliniuose vadovavimo modeliuose, nagrinėjamas kokybinių ir kiekybinių tyrimų taikymas.

Konferencijos pabaigoje dalyviai pateikė pasiūlymus dėl metodologijos, kurią turėtų panaudoti NATO narės, nurodė kryptis, kaip toliau skatinti nacionalinių karinio vadovavimo modelių tyrimus pagal specifines metodologijas, įskaitant jų skleidimą.

Pasak Kanados ginkluotųjų pajėgų Vadovavimo įgūdžių ugdymo instituto (Canadian Forces Leadership Institute) direktoriaus pavaduotojo plk. ltn. Allisterio Maclntyreā€™o (Allister Maclntyre), turėdami omenyje besikeičiančią konfliktų prigimtį ir besiplečiančias daugianacionalines NATO operacijas, nacionalinio karinio vadovavimo modeliai turi būti kuo įvairesni. "Savaime aišku, mes pripažįstame kiekvienos šalies prigimtinę teisę pirmiausia kurti savitą nacionalinį karinio vadovavimo modelį" – sakė plk. ltn. A. Maclntyreā€™as .

"Nacionalinių modelių kūrimas ir jų skleidimas sukurs dvi labai svarbias vertybes: visų pirma – žmonių suderinamumo arba "bendradarbiavimo gebėjimų" vertybę, kuri rasis gerėjant kitų nacionalinių modelių suvokimui, plečiantis įvairių tautų karinių lyderių ryšiams. Antra, nacionaliniai modeliai suteiks NATO nariams ir partneriams paskatą tobulinti karinio vadovavimo modelius ir kartu dalytis patirtimi šiais klausimais. Be to, tai leis šalims karinio vadovavimo modelius taikyti kitose šalies visuomeninio gyvenimo sferose – politikoje, viešajame administravime. Mesdami iššūkį savaime suprantamiems dalykams ir stereotipams mes tikime, jog šis procesas išlaisvins vadą nuo kai kurių koalicijos palaikymo reikalavimų ir leis jam sukaupti visą dėmesį misijos įgyvendinimui", – sakė plk. ltn. Allisteris Maclntyreā€™ as.

Kadangi NATO mokslinių tyrimų seminaras vyko Karo akademijos teritorijoje, laisvųjų klausytojų teisėmis jame dalyvavo Kapitonų kursų instruktoriai, Taktikos katedros karininkai, kariūnai. Renginio metu pateikti mokslinių tyrimų rezultatai, prelegentų pareikštos nuomonės bei idėjos turės neabejotiną naudą vystant ir tobulinant Akademijoje neseniai parengtą lyderio ugdymo programą.

Alina Žebrauskaitė

2349007

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media