Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30 3 4 5
9
14 18 19
20 21 22 23 24 26
27 29 31 1 2

 

 

Rasos Juknevičienės kalba Maldos pusryčių konferencijoje

2009.06.20

Prisipažinsiu, ruoštis šiam kalbėjimui nebuvo lengva. Ir todėl, kad pirmą kartą, ir todėl, kad Maldos pusryčiai visų pirma asocijuojasi su kažkuo labai nuoširdaus.


Nelengva ir todėl, kad jauti, jog ir viešoji erdvė, ir tu pats esi pripildytas žodžių, sakinių, minčių, bet tų svarbiausių, esminių - nėra. Kalbam apie pinigų devalvacijas, o jau gyvenam žodžio devalvacijoj. Daug kalbų, daug serijinių sveikinimų; daug tekstų, nes reikia užpildyt spaudos ar interneto erdves, gal todėl ir pasijunti beapsinuodijantis žodžiais ir norisi paprasčiausiai patylėt.


Kitas dalykas, kad mano kartai, augintai be krikščionybės, tikėjimo, bažnyčios esmės, vis dar baugu kalbėti apie dalykus, kurių prasmę tik dabar nelengvai atrandam. Baugu, nes nesinori slyst paviršium.
Bet susirinkom kalbėt.


Regis, labiausiai nemėgstamas žodis šiandien, žodis, jau rėžiantis ausį, yra krizė. Bet ką daryt, kad tikrai esam bėdoj, labai didelėj bėdoj. Visą pasaulį ištikęs ekonominis sunkmetis Lietuvai smogia dešimteriopai skaudžiau - nes maži, nes tik pradėję kurtis, nes tai sunku pakelti psichologiškai - po sovietmečio tuščių krautuvių išalkę gražių daiktų, kelionių, negalim susitaikyt su mintim, kad teks susispaust, teks ir vėl laukt geresnių laikų.


Sunkmetis patikrina viską - sako, draugą bėdoj pažinsi.Vieniems užkrovė nežinau, ar pakeliamą naštą bandyti įveikti, kitiems - piktdžiugišką revanšo laukimą ir viltį, o gal nepasiseks, tretiems, atrodo, atpalaidavo visą požievį - gali iki valios tyčiotis ir įžeidinėti. Kartais sutrinku - ar galima apskritai kalbėti apie kokią nors krikščionišką bendratį, apie vertybių sistemą ar viziją, siekį toliau kartu kurti valstybę, bendrus namus kokiais nors sutartais pagrindais?
Nepataisomas optimistas Andrius Kubilius, berods, 2003 - aisiais surašė gražų ir vertingą Nacionalinio susitarimo tekstą, norėdamas visus pritraukti bendram darbui, nes naujai kraštui atsivėrusi ES, NATO erdvė, siūlo naujas ir unikalias galimybes. Pasirašyti pakvietė daug svarbių valstybės veiksnių. Pasirašė. Liko stalčiuj. Nes veiksniams buvo svarbu įvaizdis, kad pasirašė.


Tas pats Kubilius, turėdamas viltį pagaliau pradėti daryti pačius svarbiausius darbus, ryžosi remti vieno premjero mažumos Vyriausybę, už tai neprašydamas nieko, tik darykim - liko kaltas ir nusvilęs.


Atėjo diena su permainų viltimis ir galimybėmis - smogė per jas sunkmetis su minus aštuoniolika nuošimčių recesijos ir dar pakeliui beveik jokio supratimo iš aplinkui - tik piktdžiuga dėl klaidų ir vienintelė žinia - jei darai kažką, tai be mūsų, iš kitų - gali. Pradedi tikrai nebesuprast, ar krikščioniškam krašte apskritai gyveni, klausi savęs - gal postsovietinis cinizmas ir yra pati stipriausia Lietuvos bažnyčia?


Ir visdėlto.
Vytautas Umbrasas, nepailstantis Maldos pusryčių iniciatorius, prieš išstumdamas mane į šią tribūną, dovanojo naujai išleistą Šventą Raštą. Knygą, kurios studijoms žmonės skyrė ir skirs ištisus gyvenimus. Vartydama ją iš naujo, radau iš dalies atsakymą, iš dalies - nusiraminimą. Nesam taip labai išskirtiniai. Fariziejai, veidmainiai, melagiai - tai ir Švento Rašto herojai, kurių tūnojimas mumyse toks pat senas, kaip ir žmonija. Klausimas tik, kiek žmogaus ir valstybės ertmių tokiais herojais užpiltos?


Sovietmečiu bažnyčia buvo išstumta į siaurą rezervatą. Dabar - grįžo. Bet ar grįžo į mus, į tas valstybės ertmes Dievas? Nes ten, kur Dievas, negali būti cinizmo, veidmainystės ir melo.


Pakeliui, dar viena mintis - religingumas ir Dievo buvimas, sako tyrėjai, nėra tas pats. Nes fariziejai buvo ypač religingi.


Vartydama įvairius tekstus, radau ir tokį kvietimą - kvietimą rinktis šviesą: „Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. O jeigu tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus".
Nebenoriu piktų, meluojančių, šmeižiančių akių. Nebenoriu klastos ir veidmainystės. Ne tai turi pildyti mažutes ir dideles, svarbias ir mažiau svarbias krašto ertmes.


Šitie rūmai yra pašaukti skleisti gerą žinią. Ir žmonės neseniai taip pasakė. Iš čia ir viltis, kad pamažu į tai einam ir eisim.

 

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media