Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30 3 4 5
9
14 18 19
20 21 22 23 24 26
27 29 31 1 2

 

 

Krašto apsaugos ministro pranešimas „Krašto apsaugos sistemos plėtros programos įgyvendinimas“

2019.10.08

Gerbiamas LR Seimo pirmininke, gerbiami Seimo nariai,

  

Dėkoju už suteiktą galimybę Jums pristatyti krašto apsaugos sistemoje nuveiktus darbus.  Pastarieji metai įrodė: gynyba ir saugumas – išimtinė sritis, kur mūsų visų tvirtais ir vieningais pasirinkamais, žmonių susitelkimu ir parama, saugumo sukūrėme turbūt daugiau nei į jį bandoma kėsintis.

  

Nuo 2014 m. politinis konsensusas ir įgyvendinta esminė Lietuvos gynybos politikos ir planų peržiūra leido pasiekti svarių rezultatų stiprinant Lietuvos saugumą.

 

  • Įvyko kokybinis kariuomenės lūžis („Vilkas“ – geriausias simbolis). 2 pagrindiniai greitojo reagavimo pajėgų batalionai (Algirdas, Birutė) jų apginklavimas, karių aprūpinimas jau beveik nenusileidžia mūsų artimiausių sąjungininkų – amerikiečių, olandų, vokiečių karių aprūpinimo lygiui. Turime tikslą turėti 2 pilnavertes brigadas, remiamas patikima oro gynyba, įgalintas logistine parama ir – svarbiausia – sudarytas motyvuotais ir gerai aprūpintais kariais. Patvirtinta grėsmes atitinkanti nuolatinė kariuomenės struktūra. Grąžinta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, didėja profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių skaičius.
  • Šauktiniai tapo impulsu krašto apsaugai ir valstybei. Tūkstančiai jaunuolių kasmet yra ne pašaukiami, bet laisva valia atsiliepia, trečdalis   laisva valia renkasi Tėvynės gynėjo kelią savo gyvenimo, profesijos keliu. Jokioje kitoje sistemoje nebuvo sukurtas toks impulsas pritraukti jaunus žmones. Šis pasirinkimas iš esmės keičia krašto apsaugos tarnybą ir jos santykį su visuomene.
  • Atsižvelgiant į kariuomenės augimą, ginkluotės įsigijimus, suaktyvėjusį sąjungininkų buvimą šalyje prioritetu tapo karinės infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. Norisi pasidžiaugti, kad perimama geriausia NATO šalių praktika infrastruktūros plėtrai - viešo – privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Šiais projektais, nors ir netiesiogiai, krašto apsaugos sistema prisideda prie tvarios regionų plėtros, kuriant darbo vietas bei kuriant tamprų ryšį tarp kariuomenės ir piliečių.
  • Norisi akcentuoti, kad ne mažai pasiekta ir stiprinant valstybės atsparumą - ypač kibernetinio saugumo srityje. Nacionalinė konsolidacija pasiteisino, o Lietuvos pažanga kibernetinio saugumo srityje nekelia dvejonių: pagal šalių pasirengimą užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms ir valdyti kibernetinius incidentus (Nacionalinį kibernetinio saugumo indeksą) esame pirmame penketuke tarp kitų pasaulio lyderių, tokių kaip JAV, D. Britanija ir pan. Mūsų vadovaujamo PESCO projekto ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos jau buvo aktyvuotos, kuriamas saugus valstybės duomenų perdavimo tinklas, kuris leis funkcionuoti gyvybiškai svarbioms valstybės sritims bet kokios krizės atveju. Su JAV pagalba Kaune įsteigtas Regioninis kibernetinio saugumo centras, užtikrinta rinkimų 2019 sauga.

 

Tolesniam progresui užtikrinti pagrindine sąlyga išlieka ilgalaikis politinis konsensusas. Geriausia jo išraiška – 2018 m. pabaigoje Seimo patvirtinta ilgalaikė KAS plėtros programa, numatanti nuoseklią KAS plėtrą ir jai įgyvendinti reikalingą finansavimą.

 

Noriu pastebėti, kad programoje nustatyti tikslai ir uždaviniai gali būti persvarstomi ir tikslinami iš esmės keičiantis Nacionalinio saugumo strategijai, valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai ar KAS finansavimo gairėms.

 

Sėkmingai įgyvendinamos KAS reformos, padidinta atskaitomybė visuomenei bei kita matoma veikla ženkliai prisidėjo prie išaugusio visuomenės pasitikėjimo.

 

  • Augantys asignavimai krašto apsaugai eina išvien su padidinta atskaitomybe ir apsivalymu. Krašto apsaugos sistemos pirkimų centralizavimas (95 proc. pagal vertę) pasiteisino: padidėjo konkurencija ir skaidrumas, laiku suveikia imunitetas pačioje sistemoje – nulinė tolerancija bet kokiems įtarimą keliantiems sandoriams. Tapome pavyzdžiu kitoms šalims. 53 proc. gyventojų (padaugėjo nuo 40 proc.), mano, kad, krašto apsaugos sistemos pirkimai yra vykdomi skaidriau. Daugiau nei 70 proc. apklaustųjų pasitiki Lietuvos kariuomene.
  • Kaip minėta, per 2017 m. baigta cyber funkcijų konsolidacija valstybės mastu. Trečdalis visuomenės apklaustųjų teigė žinantys, kaip elgtis, jei susidurtų su kibernetinio saugumo incidentu.
  • Įgyvendinta ir jau funkcionuoja svarbi pasirengimo gynybai reforma - Jungtinio štabo transformacija į Gynybos štabą, kuris padeda Kariuomenės vadui užtikrinti strateginį vadovavimą kariuomenei (2018 m.).
  • Pradėta reformuoti daug metų nejudinta mobilizacijos sistema. Kiekviena institucija ir pilietis turi aiškiai žinoti, kaip ir kur geriausiai gali prisidėti prie valstybės gynybos. Siekiamybė: mobilizacijos metu greitai ir efektyviai visi ištekliai turi būti sutelkti vienam tikslui – valstybės gynybai.
  • Manau, svarbu paminėti, kad planuojama dar viena itin svarbi – KAS sistemos infrastruktūros vystymo - reforma. Infrastruktūros vystymo apimtims (lyginant su iki 2014) išaugus iki penkių kartų, esama šių projektų įgyvendinimo struktūra nepajėgia laiku įgyvendinti visų projektų.

 

KAM taip pat vykdo daug svarbios veiklos visuomenės atsparumo srityje:

 

  • LK Strateginės komunikacijos departamentas ne tik atlieka informacinės erdvės stebėjimą, bet ir vykdo aktyvią plataus masto edukacinę kampaniją. Kova už žmonių laisvą protą ir sprendimus pastebima pasaulyje: Lietuvos elfų kova su piktaisiais troliais – populiariausių pasaulio dienraščių pirmuosiuose puslapiuose (Financial Times). Kasmet suorganizuojama daugiau nei 200 renginių informacinio saugumo klausimais, pasirašytas susitarimas su žiniasklaida dėl kibernetinio saugumo.
  • Bene esminė mūsų tikslinė grupė yra vaikai ir jaunimas. Skatiname juos domėtis Lietuvos saugumo ir gynybos politika, Lietuvos kariuomene. Bendromis pastangomis su švietimo ministerija ir toliau intensyviai skatinsime Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos populiarinimą, mokytojų kvalifikacijos kėlimą šios programos dėstymui.
  • Sėkmingai vyksta bendradarbiavimas su Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS), šaulių integracija į šalies gynybą. LŠS šimtmetį pasitiko vienydama 11 000 narių – didžiausia visuomeninė organizacija Lietuvoje. Šiuo metu daugiau nei 200 kovinių šaulių priskiriami Lietuvos kariuomenės padaliniams. Ne mažiau svarbus LŠS indėlis ir gebėjimas organizuoti neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.

 

2014 m. įvykus esminiam lūžiui KAS finansavimo srityje, ženklus ir nuoseklus asignavimų augimas leido pradėti esminius kariuomenės stiprinimo žingsnius, pereinant prie naujos gynybos koncepcijos, kuri leistų turėti kariuomenę, pajėgią kuo greičiau reaguoti krizės ar karo atveju. Dėmesio laukė tokios sritys kaip karinių pajėgumų ne tik atstatymas, bet ir kokybinė plėtra, atitinkant 21 amžiaus technologinius bei karybos reikalavimus, šaukimo atstatymas, NATO sąjungininkų pajėgų priėmimas, atsargų kaupimas bei dramatiškai išaugę infrastruktūros poreikiai.

 

KAS prioritetinius darbus toliau diktuoja esminis veiksnys – negerėjanti saugumo situacija regione. Veiklos prioritetai jau kelintus metus iš esmės nesikeičia bei tokie patys išliks įgyvendinant KAS plėtros programą: 1. LK modernizacija, 2. modernus karys, 3. NATO atgrasymas/sąjungininkų buvimas.

 

Svarbiausiu tikslu išlieka modernizacija - kariuomenės kovinės galios stiprinimas. 2019-2021 m. ypač orientuojamės į kokybę – naujų kovinių pajėgumų (haubicų, PKM) įdiegimą, oro gynybos stiprinimą (NASAMS), ženklų logistinio, individualaus karių aprūpinimo pagerinimą ir esamų pajėgumų (universalių sraigtasparnių, išminavimo laivų) atstatymą.

 

Bene svarbiausia, ko nekompensuos net moderniausia technika, tai – mūsų karys, aprūpintas kovai pagal NATO standartus.

 

  • Šiuo metu personalo srityje išgyvenamas tam tikras „pakilimas“ – didėjimas žymus per visas kategorijas (LRV ir LR Seimo patvirtintas socialinių garantijų gerinimo paketas labai prisideda). Vis dar sugebame reikiamą šauktinių skaičių surinkti didžiąja dalimi iš savanorių (2017 m. – 50 pašaukti, 2018 m. – 140, 2019 m. – 158 dabartiniais duomenimis, gali didėti, bet sudarys ne daugiau nei 10 proc. šaukiamųjų.)
  • Tačiau nereikia ignoruoti ir kylančių iššūkių: tam tikrų sričių specialistų pritraukimas yra rimtas išbandymas - konkuruojame rinkoje. 
    • eilinių karių problema išspręsta, bet išlieka puskarininkių ir karininkų trūkumas.
    • priėmimo mastai į PKT dideli, bet nemažas išlieka ir nutrauktų sutarčių skaičius (apie 400-500 per metus).
    • žiūrint į ateitį problema tampa ir demografija, ypač atsižvelgiant į LK struktūros užpildymo poreikius.

 

Aktyviai siekiame, kad Aljansas užtikrintų patikimą atgrasymą ir tinkamai pasirengtų kolektyvinei gynybai. Mūsų regione dislokuotos priešakinės pajėgos, sustiprinta oro policijos misija, kuriamos naujos vadavietės, skirtos karui su lygiu priešininku. Išaugo pratybų mastas ir kiekis. Pvz, pernai Lietuvoje įvyko didžiausios tarptautinės pratybos mūsų istorijoje. Toliau intensyviai dirbame su JAV, išlaikant jos aktyvų dalyvavimą regione.

 

Investuojame į gynybą patys, remia ir investuoja sąjungininkai. JAV bataliono “grįžimas“ (tik į Lietuvą, ne visas Baltijos šalis) – geriausias patvirtinimas! 500 karių, 200 vnt. technikos, iš jų – 30 tankų. 2020 m. JAV Europoje ir Lietuvoje vykdys didžiausias per pastaruosius 25 m. “Defender” pratybas, kurių tikslas – greitas divizijos lygmens pajėgų išlaipinimas.  

 

Atgrasymo požiūriu NATO, JAV karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje – nepakeičiamas ir tam užtikrinti turime dėti visas pastangas. Užtikriname visapusišką Priimančiosios šalies pagalbos paketą: apgyvendinimą, maitinimą, užduočių vykdymui reikiamus degalus, karių gerovės ir laisvalaikio paslaugas.

 

  • Svarbu pabrėžti, kad sąjungininkų piniginės investicijos daugiau nei 2 kartus viršija nacionalinį indėlį į bendrai įgyvendinamas sritis. Per 2015-2018 m. NATO/JAV fondų investicijos Lietuvoje sudarė apie 117 mln. EUR, numatoma, kad 2019-2021 m. laikotarpiu NATO/JAV/DEU fondų investicijos sieks apie 272 mln. EUR. Pagrindiniai objektai – infrastruktūra, taip pat ryšių, žvalgybos įranga. 
  • Pastaraisiais metais suintensyvėjo: Įsigijimai – pagrindinėmis partnerėmis išlieka Vokietija, taip pat Norvegija, Nyderlandai. Bendrų pajėgumų kūrimas – dalyvavimas Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF‘e), bendras Baltijos šalių vienetas, skirtas budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose, „Geležinio Vilko“ afiliacija su Vokietijos divizija, LITPOLUKRBRIG ir kt. 
  • Reikia pabrėžti ir tai, kad remiantis suplanuotais KAS finansavimo ir KAS plėtros įgyvendinimo tempais (2,5 proc. iki 2030 m.), „negautas“ finansavimas bus atstatytas tik 2035 m. 
  • Nuo 2014 m. jau investuota 680 mln. EUR. Tik tolesnis nuoseklus investavimas leis „atsipirkti“ jau įdėtiems resursams. 
  • KAS plėtros programoje nustatyta ilgalaikė vizija – LK, pajėgi užtikrinti sėkmingą atgrasymą ir valstybės ginkluotą gynybą: SP – gynybinės galios pamatas ir pagrindinis plėtros prioritetas, SOP – aukščiausios parengties LK pajėgos, KJP ir KOP – SP operacinius poreikius užtikrinančios pajėgos. 
  • Žiūrint į 10 metų perspektyvą, tolygus finansavimo didėjimas leis toliau įgyvendinti KAS svarbius modernizacijos projektus ir iš esmės pagerinti kariuomenės aprūpinimą ir pajėgumų kokybę, pvz.: 
    • ugnies galios stiprinimas įsigyjant vidutinio ir ilgo nuotolio prieštankines sistemas, savaeigius minosvaidžius ir abi SP brigadas pilnai aprūpinant šarvuotais visureigiais, užtikrinant tolesnę mechanizaciją.
    • iki 2023 m. 2 SP bataliono grupės bus išplėtotos pagal NATO reikalavimus (aukštesni, nei nacionaliniai).
    • orlaivių C-27J modernizavimas.
    • iki 2020 m. baigtas pirmas, o apie 2027 m. numatomas pradėti antras vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų plėtros etapas.
    • modernaus kario koncepcijos įgyvendinimas ir kt.

 

Norisi taip pat akcentuoti, kad nereikėtų gynybos finansavimo priešinti su kitais valstybės biudžeto poreikiais. Realiai didžioji KAS skiriamų asignavimų „grįžta“ arba tiesiogiai į valstybės biudžetą, arba į Lietuvos ekonomiką.

 

  • Kalbant apie personalo išlaidas, pažymėtina, kad KAS yra pakankamai reikšmingas darbdavys ir atitinkamai – atlyginimų, socialinių išmokų, SODROS įmokų mokėtojas.
  • Taip pat iš Lietuvos gamintojų ir kitų įmonių perkamos įvairios prekės ir paslaugos – maitinimas, remonto darbai. Kai KAS nėra pajėgi (arba mums neapsimoka) įsigyti tam tikrą techniką (pvz. žemės ūkio technika, degalų užpildymo technika ir pan.) tokia paslauga perkama iš civilinio sektoriaus. Mokami nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai, kuro akcizai ir kt.
  • Potencialiai visų KAS infrastruktūros projektų subrangovais gali būti nacionalinės įmonės (ši dalis gali dar didėti).
  • Įsigijimai, natūralu, nėra „lietuviški“ dėl mūsų nacionalinės gynybos pramonės pajėgumų. Tačiau ir čia investuojame – į Brolių Semicondutor‘ių stebėjimo ir matymo priemones, šaudmenis iš „Giraitės“ gamyklos.

 

Ilgalaikis ir nemažėjantis dėmesys gynybai – esminis atgrasymo faktorius. Saugumo situacija išlieka stabiliai neraminanti. Esminiai sprendimai priimti – būtina ir toliau nuosekliai įgyvendinti KAS plėtrą ir kariuomenės modernizaciją.

 

Ir toliau krašto apsaugai reikalinga visapusė LR Seimo parama ir dėmesys krašto gynybai:

 

  • 2 kertiniai įstatymų projektai – konstitucinis karo padėties įstatymas ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas. Siekiame, kad ne tik kariuomenė, bet ir visa valstybė priimtų naują požiūrį į valstybės gynybą, padiktuotą Ukrainos išmoktų pamokų: greitas atsakas, lankstumas, visų valstybės institucijų įsitraukimas, piliečių dalyvavimas.
  • Biudžeto priėmimas mums yra svarbus.
  • Galiausiai, siekdami, kad sąjungininkai nedvejodami ir nedelsdami gintų Lietuvą, turime lygiai taip atsakyti ir būti patikimi, esant jų prašymui. Todėl ypatingai noriu prašyti LR seimo paramos dėl artimiausias mėnesiais pasieksiančio LR Seimo nutarimo projekto dėl LT vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose (72 proc. apklaustųjų mano, kad kariai turėtų būti siunčiami į tarptautines operacijas, jeigu to prašo NATO sąjungininkai. 75 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų ginti ir (ar) suteikti karinę paramą NATO valstybėms karinio konflikto atveju).

 

Ačiū už Jūsų dėmesį.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media